purvinas

pur̃vinas, -à adj. (3^b) 1. R230, K suteptas purvu, supurvintas, nešvarus: Visas tavo ploščius ir apsiaustas pur̃vinas J. Pur̃vinos kojos J. Susirinko vyrai, parpliauškė ir bobos, purvinos ligi juostos Žem. Aš buvau visa purvinà Grg. Pareina veršiai net nugaroms purvinoms Žem. Ma[no] vaikulis vakar praustas, o nū jau pur̃vinas murglinas Rod. Užėdė karvė tų bulvių purvinų̃ i susirgo Gršl. Vienas maišas bulbių buvo purvinèsnis, kiti geri Rm. Tavo purvinèsnės kulnys da, kai mano Jrb. Mediniai laiptai nudilę, purvini ir girgžda nuo kiekvieno žingsnio rš. Skarelė purvinà – ketinau skalbt Kp. Tik išmazgojau gryčią ir vėl mazgok: purvinom kojom išpėdavo Krs. Ižg čystos versmės čystos upės plūsta, o ižg purvyno ... – purvinos DP559. Pur̃vinos purviniáusios žąsys Dglš. ^ Ar versi taip, ar kitaip, o purvinoji pusė vis viršuj rš. Žalnieriaus duona kruvina, ubago purvina, o artojaus balta Sln. Ok tu rupūže purvinom akim! (toks keiksmas) Pnd. Miške augau ir gimiau, o namie purvinu ponu atlikau (slenkstis) LTR(Kp).

purvinaĩ adv. K: Su mindais purviniau darbuoties, negu su kastinėmis [durpėmis] Šts.

2. turintis purvo, patižęs: Kaip rudens purvinu keliu eina gyvenimas diena iš dienos LzP. ║ kai daug purvo (apie laiką): Dabar tokios purvinos dienos Vb. 3. kuris juodina, tepa, purvina: Darbas dirbtuvėse buvo nelengvas ir purvinas rš. 4. prk. panašios į purvą spalvos, tamsus.

purvinaĩ adv.: Sėklos purvinai geltonos, rudos, tamsiai žalios rš. Miglos pagamino purvinai pilką debesį V.Kudir.

5. prk. moraliai nešvarus, nedoras: Purvinos sąžinės žmogus rš. ^ Kad nesusipurvintum, nesusidėk su purvinu LTR(Km).

pur̃vina n.: Man sieloje purvina, tamsu, bjauru rš.